išpeikti

išpeikti
1 išpeĩkti, -ia, ìšpeikė tr. 1. K nepalankiai įvertinti, iškelti trūkumus, neigiamas savybes, paneigti: Ìšpeikė visą mano darbą Mrj. Čia jau jį visi išpeĩks Dglš. Kas, iš kišenės išėmęs, laikrodį deda pri ausies, tas savo laikrodį išpeika (nepasitiki, ar eina) Vkš. Viežlybų kaimynų beigi bičiulių gėdėtis ir juos išpeĩkt nei viens neprivalė K.Donel. Ką aš veiksiu tame jaunimėly, žmonužių išpeikiama, žmonužių apkalbama KlvD55. ^ Giriamo neišpeiksi, peikiamo neišgirsi KrvP(Erž). Gerą peiksi – neišpeiksi, blogą girsi – neišgirsi LTR(Grž). Be reikalo nepeik svetimo vaiko, kad tavo neišpeiktų KrvP(Lp). | refl. Š. 2. paniekinti: Dabar pas mus – motutę pagerbti. Prašom namų neišpeikti, tiesiai iš čia (iš kapinių) ir pas mus, niekur kitur J.Balt. Parašyta yra apie sūnų žmogaus, jog daug nukentės ir bus išpeiktas Ch1Mr9,12. Bus teipag nuog jo išpeikti MP66. \ peikti; atpeikti; įpeikti; išpeikti; nupeikti; papeikti; supeikti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • išpeikti — išpei̇̃kti vksm. Visi̇̀ i̇̀špeikė màno dárbą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išpeiktinis — išpeiktìnis, ė smob. (2) → išpeiktas (išpeikti): Tai tavo rinktinis, visų išpeiktìnis Kp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • supeikti — 1 supeĩkti, ia, sùpeikė tr. Jnšk, Lp išpeikti: Sùpeikė jam tą mergą, ir iširo veselija Pn. Norėjo mane supeĩkti, kad į darbą neimtų Pc. Gal kas sùpeikė kumelę, kad nepirko Ėr. ^ Supeikė kap katei vaikus LTR(Alvt). peikti; atpeikti; įpeikti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įpeikti — 1 įpeĩkti, ia, į̃peikė tr. labai išpeikti: Tai mergai kiti į̃peikė tą vietą Alk. peikti; atpeikti; įpeikti; išpeikti; nupeikti; papeikti; supeikti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apspjaudyti — tr. 1. Q84, R, MŽ, Sut, N, L, LL166, Š, NdŽ iter. apspjauti 1: Neapspjaudyk drabužių J. | Jau galėsma šienauti – žolė apspjaudyta (apdrikusi lyg seilėmis, tokiomis putomis) Kl. ^ Apspjaudę nulaižo (pirmiau keikia, paskui giria) BzF51. | refl. Š:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atpeikti — 1 atpeĩkti, ia, àtpeikė tr. Gl, Mrj, Lp atkalbėti, atbaidyti, atgrasinti peikiant: Peikė, peikė ir àtpeikė Dkš. Jei ženysiuos, man jos niekas neatpeĩks Rm. Katrą (merginą) padaboja, tą žmonės atpeikia LTR(Sln). ^ Atpeikė kaip katei kačiukus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išalyti — 2 išãlyti tr. išpeikti: Išãlyta merga Ds. alyti; išalyti; nualyti; paalyti; užalyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbrokyti — išbrõkyti tr. neprimti, išpeikti, atmesti: Jo kariuomenėn nepriėmė – išbrõkijo Brž. Išbrokijo mano darbą Vvr. brokyti; išbrokyti; nubrokyti; pabrokyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdergliavoti — ×išder̃gliavoti tr. 1. išgadinti: Išder̃gliavojo visus dobilus [važiuodamas] Dbk. 2. išpeikti, išdergti: Marti išder•gliavojo savo šeimynykštį, t. y. išpeikė J. dergliavoti; išdergliavoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškriaušūloti — iškriaušū̃loti 1. tr. išpeikti, priekabiai iškritikuoti, apkalbėti: Kriaušūla kartais iškriaušū̃loja ne tik pavienius žmonis, bet net šeimas Plt. 2. intr. išpasakoti plačiai, iškilmingai; sąmojingai pakalbėti: Vaičiaus Petris gerai iškriaušū̃loja …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”